Ketvirtokų pyragai
Krosnis kūrenas
Kibirkštys spraga,
Šventėms močiutė
Kepa pyragą.
Lapkričio 05 d. – Pyragų diena. Tą dieną visi namai kvepėjo vanile, cinamonu, obuoliais ir kitomis gėrybėmis. Vaikai su mamytėmis, močiutėmis maišė įvairius pyragus, kepė, ragavo.
Kepiniai buvo labai skanūs! Savo saldžiais kūriniais ketvirtokai pasidalino su draugais nuotraukomis.
Dalindamiesi, mes daromės geresni.
Pradinių kl. vyresnioji mokytoja Lina Leškevičienė.
|
Pyragai, pyragai...
3 klasės mokinukai su savo šeimos nariais namuose kepė pyragus, fotografavo ir siuntė nuotraukas. Ačiū visiems !
Filmuką apie pyragus galite pamatyti čia
|
|
Edukacinis projektas „Laikas su knyga“
Trečios klasės mokiniai kiekvieną dieną skiria laiko knygų skaitymui. Skaito ir prailgintos dienos grupėje su auklėtoja Aušrine Kazlauskaite - Vainickiene. Labai smagu, kad noriai juos priima ir Junčionių bibliotekininkė Irena Burneikienė. Bibliotekoje mokiniai mokosi, kaip reikia skaityti knygas, kad jos ilgai būtų gražios ir tvarkingos. Susikūrė knygos skirtuką.
Vaikystėje išugdyti skaitymo įpročiai sąlygoja geresnę ateitį: mėgstantis skaityti vaikas geriau mokosi, yra raštingesnis, kūrybingesnis. Knygų skaitymas lavina kalbą, vaizduotę, mąstymą, atmintį, dėmesį, suteikia džiaugsmo.
Pradinių klasių mokytoja Rima Zajančkauskienė
|
Čia mano gimtinė ir namai
Gimtieji namai – tai šeimos židinys. Atsigręžkime į savo praeitį. Senovės lietuvių gyvenamasis namas buvo suręstas iš gulsčių rąstų. Jis turėjo mažus langelius per kuriuos į vidų patekdavo šviesa ir laukan išeidavo dūmai. Namo viduje buvo įrengta ugniavietė – židinys. Apie jį sukosi visas šeimos gyvenimas. Išvedus dūmtraukį, patalpų pagausėjo, atsirado kamara, seklyčia, priemenė. Ne mažiau svarbios šeimos tradicijose yra pirtys. Čia ne tik prausėsi, džiovino javus, bet ir atliko apeigas. Svarbiausia pirties vieta – židinys. Židinys ilgai išsaugojo simbolinę šeimos globėjų vietą. Seniau pirtyje moterys ir gimdydavo. Dzūkijoje buvo paprotys pirmą kartą marčiai einant praustis, neštis su savimi duonos ir juostą, kad padėtų šalia krosnies, auką šeimos židinio globėjams.
Pasiturinčių ūkininkų namų architektūra darėsi sudėtingesnė ir puošnesnė. Puošybos elementai susiję su senąja liaudies pasaulėjauta, baltiškos kilmės simboliais (geometriniai ornamentai, dangaus kūnų, augalų, gyvūnų ženklai). Jie turėjo šeimininkams suteikti sėkmę ir gerovę. Daug dėmesio buvo skiriama langų ir durų puošybai.
Supažindinant mokinius su gimtine, namais ir šeimos tradicijomis, Pivašiūnų gimnazijos etnokultūros būrelio (1 kl. mok.) nariai dalyvavo išvykoje prie seno ūkininko namo. Vaikai sužinojo, kaip seniau gyveno žmonės, aptarė savo gimtojo kaimo vietovę, pasigrožėjo išlikusia senovinio namo langų puošyba ir piešė savo namus.
Etnokultūros ir dailės vyresnioji mokytoja Janina Vasiliauskienė
|
Gerų darbų savaitgalis
Pivašiūnų gimnazijos jaunieji maltiečiai praėjusį savaitgalį dalyvavo rudeninėje Maisto banko akcijoje. Nors už lango rudens dargana ir šypsenos „paslėptos“, jaunimas kvietė žmones dalyvauti akcijoje, pasidalinti savo gerumu, ištiesti pagalbos ranką stokojantiems seneliams, daugiavaikėms šeimoms. „Ištiesti pagalbos ranką nesvarstant, nekritikuojant, pasverti savo širdies gerumą ir taip pasaulį daryti geresniu,“ – mąstė jaunosios maltietės ir dėkojo visiems, dalyvaujantiems akcijoje.
Maisto banko akcijos metu surinkome 552 vienetus produktų, kurie bus išdalinti Alytaus rajono žmonėms.
Jaunosios maltietė Deimantė ir Reda
|
Ilgalaikis projektas „Vasaros ir rudens darbų pabaigtuvės“
Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą užaugęs. Kas? – RUGYS.
Rugsėjis – rugių sėjimo metas. Spalyje sužaliuoja žalsvi želmenėliai. Žiemą užkloja baltu sniego patalu. Pavasarį vieversėlis pabudinta žemę, lietutis palaisto ir vėl žaliuoja rugelis. Neilgas tas vasaros gyvenimas: vėjas būsimą šiaudą palanksto, sutvirtina, saulė varpą sušildo ir ima plaukti javai, pražysta rugys. Netrukus sunoksta ir grūdas. Atvažiuoja kombainas ir nukulia. Grūdus suveža į klojimą. Malūne sumala ir keliauja šeimininkės globon. Duonkubilis jau saugo savąjį raugą, reikia tik užminkyti tešlą ir iškepti duonelę. Belieka ištraukti iš krosnies, padėti ant švaraus stalo, pašlakstyti vandeniu, ataušinti. Baigėsi rugio kančios – jis jau nebe rugys – DUONA.
Dera prisiminti rugiapjūtės papročius, šviežios duonos kvapą. Dera prisiminti ir pasaką „Vilkas ir žmogus“, besiruošiantį valgyti duoną. Koks ilgas dvejų metų duonos kelias.
Etnokultūros ir dailės vyresnioji mokytoja Janina Vasiliauskienė
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 Sekantis > Pabaiga >>
|
Puslapis 96 iš 217 |