MES PADARĖM SNIEGO SENĮ, SNIEGO SENĮ - BESMEGENĮ
Mes nulipdėm sniego senį,
Sniego senį – Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis –
Nesmagu, vaikai, be senės
Mes nulipdėm seniui senę,
Kaip ir senis – Besmegenę,
Na o Senė Besmegenė
Sau anūkų užsimanė,
Mes papustėm delniukus
Ir nulipdėm anūkus.
Žiema – vienas dėkingiausių metų laikų organizuojant ugdomąją veiklą. Eglučių ir jų žaisliukų, sniego senių, snaigių, nykštukų ir kitų žiemos veikėjų piešimas, spalvinimas, karpymas, dėliojimas, ieškojimas, skaičiavimas, lyginimas lavina vaikų pažintinius procesus, ugdo kūrybiškumą, kelia džiaugsmą ir patenkina smalsumą apie vienų metų pabaigos ir kitų metų pradžios sezoną, jo metu vykstančius gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, žmonių veiklą, šventes ir kitus svarbius to metų laiko įvykius.
Nors už lango džiuginanti šventėmis žiema, tačiau žemę dengia vos kelios gražuolės snaigės ir sniego mažoka. Nulipdykim sniego senį, sniego senį besmegenį. O kaip gi ji lipdyti, kai žiemai įpusėjus nėra nei lašelio sniego? Todėl pailgintos dienos grupės auklėtoja A. Kazlauskaitė-Vainickienė, 1 klasės mokytoja L. Kochanskienė, priešmokyklinės grupės mokytoja D. Nastulevičienė su mokiniais po savo stogu kūrė baltą ir nuostabią žiemos pasaką. Darbščios rankelės iš įvairių medžiagų, naudojant įvairias dailės technikas sukūrė begalę senių besmegenių, dekoravo kalėdines pirštines, kepurėles.
Įvairiomis technikomis pagamintos dekoracijos kuria šventinę nuotaiką ir įrodo mažų rankelių kruopštumą.
Pailgintos dienos grupės auklėtoja A. Kazlauskaitė-Vainickienė
|
