V. GIMNAZIJOS SAVIVALDA

39. Gimnazijos taryba (toliau – taryba) yra aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija. taryba telkia gimnazijos mokinius, mokytojus, tėvus (globėjus, rūpintojus), vietos bendruomenės atstovus demokratiniam gimnazijos valdymui, padeda spręsti gimnazijai aktualius klausimus, atstovauti teisėtiems gimnazijos interesams.

40. Taryba sudaroma iš gimnazijoje nedirbančių 3 mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), 3 mokytojų, 3 mokinių atstovų, 3 vietos bendruomenės atstovų. Į tarybą tėvus (globėjus, rūpintojus) deleguoja Gimnazijos mokinių tėvų komitetas, mokytojus – Mokytojų taryba, mokinius – Mokinių taryba, vietos bendruomenės atstovus – Pivašiūnų seniūnijos seniūnaičių sueiga.

41. Tarybos nariai atviru balsavimu tarybos posėdyje išrenka tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Tarybos pirmininkas organizuoja tarybos veiklą. Tarybos pirmininku negali būti gimnazijos direktorius. Taryba renkama rugsėjo mėnesį dvejiems metams šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

42. Tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis tarybos posėdis. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma (jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas). gimnazijos direktorius tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.

43. Gimnazijos taryba:

43.1. teikia siūlymus dėl gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

43.2. derina gimnazijos strateginį planą, gimnazijos metinį veiklos planą, gimnazijos darbo tvarkos taisykles, kitus gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus, teikiamus gimnazijos direktoriaus;

43.3. teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl gimnazijos nuostatų pakeitimo ar papildymo, gimnazijos vidaus struktūros tobulinimo;

43.4. svarsto gimnazijos veiklos ir finansavimo klausimus, lėšų naudojimo klausimus;

43.5. išklauso gimnazijos metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui dėl Gimnazijos veiklos tobulinimo;

43.6. teikia siūlymus gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl gimnazijos materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;

43.7. svarsto mokytojų metodinės tarybos, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar gimnazijos bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus gimnazijos direktoriui;

43.8. teikia siūlymus dėl gimnazijos darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant gimnazijos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

43.9. atlieka visuomeninę gimnazijos valdymo priežiūrą;

43.10. daro įtaką direktoriaus priimamiems sprendimams;

43.11. svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus;

43.12. pasirenka gimnazijos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima rekomendacinius sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

44. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro gimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

45. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius.

46. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia Gimnazijos direktorius. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdžius gali būti kviečiami ir kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Mokytojų tarybos narių. Mokytojų tarybos nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

47. Mokytojų taryba:

47.1. aptaria praktinius švietimo organizavimo klausimus;

47.2. svarsto valstybės nustatytą švietimo standartų įgyvendinimą, optimalių mokymosi sąlygų sudarymą, ugdymo turinio atnaujinimą;

47.3. analizuoja ugdymo planų, gimnazijos veiklos ir ugdymo programų realizavimą;

47.4. nustato bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

47.5. aprobuoja ugdymo turinio dalį, atitinkančią gimnazijos filosofiją ir regiono švietimo nuostatas;

47.6. kartu su gimnazijos specialiuoju pedagogu, sveikatos priežiūros specialistais, psichologais sprendžia mokinių sveikatos, saugos darbe, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

47.7. teikia siūlymus Gimnazijos tarybai įvairiais mokyklos veiklos organizavimo bei ugdymo klausimais.

47.8. svarsto kitus teisės aktuose nustatytus klausimus.

48. Mokinių taryba – nuolat veikianti aukščiausioji mokinių savivaldos institucija.

48.1. Mokinių tarybą sudaro 6-8 gimnazijos I-IV klasių išrinkti mokinių atstovai. Kiekviena klasė renka po du atstovus į Mokinių tarybą, o rinkimai vyksta kasmet rugsėjo mėnesį.

48.2. Mokinių tarybai vadovauja pirmininkas, kurį slaptu balsavimu išrenka Mokinių tarybos nariai. Mokinių tarybos pirmininkas organizuoja tarybos veiklą. Mokinių tarybos posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Mokinių tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių Mokinių tarybos narių balsų dauguma.

49. Mokinių taryba:

49.1. renka atstovus į gimnazijos tarybą;

49.2. inicijuoja ir padeda organizuoti gimnazijos renginius, akcijas, vykdyti prevencines programas;

49.3. teikia siūlymus dėl mokymo organizavimo, vaikų neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;

49.4. dalyvauja rengiant gimnazijos veiklą reglamentuojančius dokumentus;

49.5. svarsto gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus.

50. Gimnazijoje kasmet rugsėjo mėnesį klasės, skyrių mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) balsų dauguma renka savo susirinkime vieną iš tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovauti klasės, skyriaus interesams. Išrinkti tėvai sudaro Gimnazijos mokinių tėvų komitetą.

51. Gimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) komitetui vadovauja pirmininkas, kurį slaptu balsavimu išrenka gimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) komiteto nariai. Klasės mokinių, skyrių vaikų tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai klasės mokinių, skyriaus vaikų tėvų (globėjų, rūpintojų). Nutarimams priimti reikalinga posėdyje dalyvaujančių tėvų (globėjų, rūpintojų) balsų dauguma.

52. Gimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) komitetas aptaria su klasių auklėtojais mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti gimnazijos renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį orientavimą, teikia siūlymus gimnazijos tarybai ir direktoriui, deleguoja mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovus į gimnazijos tarybą.

53. Mokinių ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualiais klausimais gimnazijos direktorius gali organizuoti gimnazijos mokinių tėvų komiteto pasitarimus.